Eksperimentai su žuvimis ir krevetėmis, studentai iš Lietuvos bei užsienio, suinteresuoto verslo vizitai – Klaipėdoje veikiantis Akvakultūros kompetencijų centras yra svarbi žinių ir tyrimų platforma, padedanti šios srities potencialą transformuoti į visos Vakarų Lietuvos sėkmės istoriją.
 

Jungtinėmis Klaipėdos universiteto (KU) bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) pastangomis 2018 m. įsteigto centro veikla įgijo papildomo pagreičio 2020 m. įsitraukus į „AquaVIP" projektą, o ateičiai irgi nestokojama ambicingų planų, kuriais pasidalijo Klaipėdos universiteto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas dr. Nerijus Nika.

Kaip įvardintumėte šio centro reikšmę siekiant plėtoti modernią akvakultūrą?
 

Akvakultūros svarba yra akcentuojama tiek Klaipėdos miesto, tiek Klaipėdos regiono strategijose. Dėmesys šiai sričiai grindžiamas vis labiau augančiu supratimu, kad akvakultūra yra labai reikalinga ir perspektyvi industrija, tiekianti aukštos kokybės ir maistinės vertės produktus ant mūsų stalo, kurianti darbo vietas ir neatsiejama nuo siekio tvariai naudoti gamtinius išteklius, apsaugoti natūralias ekosistemas.

Šis centras ir jo komanda, susidedanti iš KU ir KMTP atstovų, veikia kaip tarpininkai, kaip taškas, kuriame susitinka mokslas ir akvakultūra besidomintis ar šioje srityje jau turintis įdirbį verslas, kuris čia gali rasti reikalingas paslaugas, atsakymus į rūpimus klausimus ir specialistus, galinčius įsilieti į įmonių veiklą.

Kuo jis svarbus būtent universitetui?

Akvakultūros kompetencijų centras neatsiejamas nuo mūsų vykdomų tyrimų bei studijų, kuriomis siekiame užtikrinti ne vien teorinių žinių, bet ir praktinių gebėjimų perdavimą. Taip pat jis kuria glaudesnius saitus su kitais inovacijų ekosistemos dalyviais, kurie moderniam universitetui yra labai svarbūs.

Kokie elementai sudaro šį kompetencijų centrą?
 

Centras apima eksperimentinę krevečių auginimo bazę Klaipėdos universiteto miestelyje esančiame Verslo inkubatoriuje bei Kopgalyje esančią infrastruktūrą, kurioje šiuo metu auginami vaivorykštiniai upėtakiai ir Nilo tilapijos. Auginant šias dvi šaltavandenių ir šiltavandenių žuvų rūšis turime daugiausiai įdirbio, tačiau taip pat yra patirties RAS sistemose auginant starkius, ešerius, karpius.

Infrastruktūros kompleksas drauge su kompetentingų specialistų komanda yra išties vertingas resursas. Čia atliekant įvairius eksperimentus pavyksta identifikuoti problemas, kurios aktualios ne vien mokslui, bet ir verslui. Neturėdami tokios infrastruktūros galbūt net neįtartume apie tam tikrus dalykus, galinčius tapti rimtais iššūkiais ar net kliūtimis akvakultūros įmonėms. Tad per tyrimų ir eksperimentinę veiklą turime galimybę spręsti įvairius technologijų optimizavimo uždavinius ir verslą konsultuoti, remdamiesi ne vien teorija, bet ir pirminiais savo pačių vykdytų tyrimų rezultatais – tai kuria reikšmingą pridėtinę vertę.

Ar dega jaunų akvakultūros specialistų akys? Kaip sekasi juos ruošti?
 

Visi suprantame, kad kompetencijos ir jas įvaldę žmonės yra neatsiejami dalykai, o verslo sėkmė be jų neįmanoma. Industrija keičiasi, modernėja ir diktuoja didelį specialistų poreikį. Visgi mums dar reikia nemažai nuveikti, norint jaunimą įtikinti, kad investuoti savo laiką ir protus čia yra prasminga, kad jie čia įgis galimybes augti.
 

Akvakultūros kompetencijų centre su studentais dirbame pasitelkdami ir projekto „AquaVIP“ formatą, tarptautiškumo dimensiją – štai pernai  Klaipėdoje organizuota vasaros mokykla, pasiūliusi labai turiningą programą fizinėse lokacijose ir virtualių turų metu.
 

Galime užtikrintai pasakyti, jog mūsų turima infrastruktūra ir sukauptos žinios įgalina specialistus labai tvirtai ir visapusiškai pasiruošti darbui įmonėse. Verslas tokiems kolegoms jau nuo pat pradžių gali patikėti nemažos atsakomybės ir įgūdžių reikalaujančias užduotis, nes jie jau yra susipažinę su technologijomis, geba spręsti iškylančias problemas, jų negąsdina įranga ir procesų masteliai. Šie žmonės ateina dirbti turėdami akvakultūros inžinierių lygio kompetencijas.
 

Maža to, centras gali pasiūlyti ir „nišinius“ mokymus, koncentruotus kursus, atliepiančius specifinius tam tikrų įmonių poreikius – manau, jog ši veiklos sritis ateityje bus ne mažiau svarbi nei studentų rengimas, nes konkurencingais norintys išlikti verslai į žinias, jų atnaujinimą turės investuoti. 

Kokius svarbiausius kompetencijų centre vykdytus eksperimentus galėtumėte išskirti?
 

Eksperimentų kryptis diktuoja ne vien mūsų įgyvendinamų projektų tikslai, bet ir verslas. Išskirčiau vadinamojo krevečių bokšto projektą, kuomet išbandėme unikalaus dizaino talpą, kuri leidžia optimizuoti  procesą ir spręsti visą eilę skirtingų iššūkių, gamintojų užsakymu taip pat esame testavę pašarus žuvims, atlikę eksperimentą su upėtakių auginimu naudojant procesui geoterminį vandenį, visai neseniai potencialių investuotojų užsakymu atlikome demonstracinį krevečių auginimo ciklą.
 

Galimybė pasitikrinti savo verslo koncepcinius modelius, įsivertinti investicijų poreikį, gauti sėkmingam startui reikalingą pradinį įvertinimą ir konsultacijas – tikrai ne kiekviena jauna įmonė turi vidinių resursų visiems šiems dalykams, tad šiose situacijose Akvakultūros kompetencijų centras yra svarbus pagalbininkas.

Kokiomis kryptimis artimiausiu metu bus plėtojamos šio centro veiklos?
 

Plėtros planų turime gan ambicingų. KU įgyvendindamas projektą šiemet numato įrengti demonstracinę akvaponikos sistemą, kuri bus integruota mūsų laboratorijoje Kopgalyje. Eksperimentinė augalų, krevečių ir žuvų auginimo sistema uždaroje erdvėje bus labai vertinga tiek atliekant įvairius tyrimus, tiek praplečiant mūsų jaunų specialistų kompetencijas.
 

Antra kryptis susijusi su geotermija ir galimybėmis dirbtiniu būdu ruošti akvakultūros produkcijos auginimui reikalingą jūrinį vandenį pasitelkiant tvarius gamtinius išteklius, kurie glūdi Vakarų Lietuvos gelmėse. Esame numatę įgyvendinti keletą eksperimentų šioje srityje.
 

Nuo pat šio centro veiklos pradžios, mūsų komanda yra sulaukusi kelių dešimčių užklausų konsultacijoms, pas mus reguliariai apsilanko ne vien akvakultūroje besispecializuojančios ar tokių planų turinčios įmonės – procesus iš arčiau nori pamatyti ir savo klausimų turi ir uostas ar kitos industrijos, įžvelgiančios čia papildomų verslo nišų ar tam tikrų sinergijų. Konsultacinė veikla ir toliau bus viena itin svarbių krypčių, greta siekio vystyti pažangius sprendimus akvakultūros srityje ir juos komercializuoti.

Andriaus Kundroto nuotraukos