Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.

Verslo ir mokslo organizacijos telkia jėgas plėtojant jūrinių inovacijų ekosistemą šalyje – šiuo tikslu 2020 m. birželio 30 d. Klaipėdoje įsteigtas Lietuvos jūrinis klasteris. Jo misija - skatinti aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimą sutelkiant tam reikalingas kompetencijas, žmogiškuosius ir infrastruktūrinius resursus.
 

Klasterio steigėjai – AB „Vakarų laivų gamykla“, UAB „Emerson Process Management“, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, AB „Klaipėdos nafta“ bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, kuris taip pat yra ir šios platformos veiklos koordinatorius.

 

Prie Lietuvos jūrinio klasterio prisijungė partneriai, aktyviai dalyvavę nuo 2016 m. veikusiame Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasterio veikloje – Lietuvos bei tarptautiniu mastu veikiančios verslo ir mokslo organizacijos. Bendruomenė į platformos veiklą kaip narius ir išorinius partnerius siekia įtraukti uosto įmones, laivų statybos ir remonto, jūrinės energetikos, viešojo sektorių atstovus, stiprinti ryšius ne vien Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų institucijomis, jūrinius talentus auginančiais centrais taip pat yra itin svarbūs klasteriui. Organizacija palaiko glaudžius ryšius su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos laivų savininkų, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijomis bei kitais partneriais.

 

2023 m. pradžioje klasteris telkė 12 narių – greta šešių steigėjų branduolio rikiuojasi UAB „Schneider Electric Lietuva“, UAB „Ignitis renewables“, Vokietijos kompanija „RWE Renewables“, UAB „Passer Sidc“, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras.
 

 

KLASTERIO VEIKLOS SPEKTRAS:

⦾ Inovatyvių technologinių projektų inicijavimas
 

⦾ Aukštos pridėtinės vertės produktų/ paslaugų kūrimas


Tyrimų infrastruktūros plėtra
 

⦾ Startuolių ekosistemos vystymas

 

⦾ Tarporganizacinių ryšių stiprinimas


⦾ Resursų sutelkimas/ pritraukimas
 

⦾ Gebėjimų/ kompetencijų plėtra (tarptautinė Blue Growth Leaders Academy programa, uosto technologijų hakatonas „Portathon“  ir kitos iniciatyvos, įvairūs seminarai)

 

⦾ Pažangių sprendimų ir projektų viešinimas

 

Lietuvos jūrinis klasteris prisideda prie uostamiesčio siekio orientuotis į tvarų jūros išteklių panaudojimą ir mėlynosios ekonomikos augimą – šie tikslai užima reikšmingą vietą Klaipėda 2030 strategijoje.