Kiekvienais metais abiturientai naršo po universitetų siūlomas studijų programas – vieni domisi medicina, komunikacija, o kiti svarsto apie programavimą, inžineriją ir kitas profesijas. Visgi yra ir tokių, kurie pasirenka dar negirdėtas, bet itin perspektyvias specialybes. Panašią naujovę prieš penkerius metus pristatė ir Klaipėdos universitetas – tai suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų inžinerija.
 

Šias studijas baigę studentai šiandien gali didžiuoti ir drąsiai save laikyti profesionalais, galinčiais ne tik tinkamai eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti įrenginius, bet ir žinančiais, kaip tausoti gamtinius išteklius. Jų gretose yra ir dabar sėkmingai karjeros laiptais lipantys profesionalai – tai SGD Komercijos skyriaus logistikos vadybininkas Aldas Norvilas ir SGD terminalo eksploatacijos vadovo pavaduotojas Martynas Ambrozaitis. Abu vyrai pradėjo studijuoti Klaipėdos universitete (KU), neįtardami, kur studijų programa juos nuves. Tačiau bėgantys metai įrodė, kad jų pasirinkimas buvo teisingas, mat studijų metu sukauptos žinios puikiai pasitarnavo praktikoje, o tai pastebėję darbdaviai netrukus pasiūlė ir darbo vietą. Dar nebaigus studijų – darbo pasiūlymas Laivyba bei uostais besidomintis Aldas pirmaisiais studijų metais KU atidžiai mokėsi teoriją – norėjo sužinoti kuo daugiau apie SGD terminalų inžineriją. O po pirmo kurso, vasaros metu, AB „Klaipėdos naftoje“ atliko pažintinę vienos savaitės praktiką, kurioje plačiau susipažino su įmonės veikla bei pačia organizacija.

Šias studijas baigę studentai šiandien gali didžiuoti ir drąsiai save laikyti profesionalais, galinčiais ne tik tinkamai eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti įrenginius, bet ir žinančiais, kaip tausoti gamtinius išteklius. Jų gretose yra ir dabar sėkmingai karjeros laiptais lipantys profesionalai – tai SGD Komercijos skyriaus logistikos vadybininkas Aldas Norvilas ir SGD terminalo eksploatacijos vadovo pavaduotojas Martynas Ambrozaitis. Abu vyrai pradėjo studijuoti Klaipėdos universitete (KU), neįtardami, kur studijų programa juos nuves. Tačiau bėgantys metai įrodė, kad jų pasirinkimas buvo teisingas, mat studijų metu sukauptos žinios puikiai pasitarnavo praktikoje, o tai pastebėję darbdaviai netrukus pasiūlė ir darbo vietą. Dar nebaigus studijų – darbo pasiūlymas Laivyba bei uostais besidomintis Aldas pirmaisiais studijų metais KU atidžiai mokėsi teoriją – norėjo sužinoti kuo daugiau apie SGD terminalų inžineriją. O po pirmo kurso, vasaros metu, AB „Klaipėdos naftoje“ atliko pažintinę vienos savaitės praktiką, kurioje plačiau susipažino su įmonės veikla bei pačia organizacija. „Tai buvo mums, pirmakursiams, pasiūlyta bendrinė praktika – savaitė, skirta susipažinti su įmone, pamatyti iš vidaus, kaip dirba įvairių sričių specialistai. Man ten labai patiko. Kitais metais, užbaigęs 2-ąjį kursą, savanoriškai atlikau praktiką SGD komercijos skyriuje, o dar kitais – pabandžiau atlikti praktiką daugiau iš inžinerinės pusės – SGD terminalo eksploatacijos skyriuje“, – pasakoja Aldas.

Nors savanoriškos praktikos vasaromis truko tik 1–2 mėnesius, vyro talentas buvo pastebėtas – dar nebaigęs bakalauro studijų sulaukė pasiūlymo prisijungti prie SGD komercijos skyriaus. „Būtent SGD komercijos skyriuje ir norėjau dirbti. Mačiau ten savo ateitį. Pirmais mėnesiais, kol dar studijavau bakalauro studijose, dirbau puse etato, o baigęs universitetą buvau įdarbintas visu etatu“, – paaiškina jis. Panoro išmokti daugiau ir apie laivybą, ir uostų inžineriją Tačiau tik SGD terminalų inžinerijos žinių neužteko, Aldas nusprendė stoti į Laivybos ir uostų inžinerijos, Jūrų uostų valdymo magistrantūrą.

„Studijos padėjo susipažinti ir su mano darbo specifika, sakyčiau, iš kito kampo. Savo darbinėje aplinkoje susidurdavau su procesais ir temomis, su kuriomis iš teorinės pusės plačiau susipažinau tik magistrantūros studijų metu. Magistrantūros studijos man padėjo lygiagrečiai dirbant. Universitete įgytos žinios papildė jau darbo metu įgytas praktines žinias. Išėjo geras žinių bei įgūdžių komplektas“, – šypteli jis.

Ši kryptis – imliam ir smalsiam žmogui

Dvejus su puse metų „Klaipėdos naftoje“ dirbantis Aldas mano, kad SGD terminalų inžineriją turi rinktis imlus ir smalsus žmogus: „Žmogui, kuris nori studijuoti SGD terminalų inžineriją, turi būti įdomu, smalsu sužinoti, kodėl ir kaip vyksta tam tikri procesai. Jis turi sau užduoti klausimus, gilintis, klausinėti.“

Svarbiausia, anot A.Norvilo, neapsiriboti tik privaloma universitetine praktika, o stengtis eiti atlikti praktiką papildomai bei savanoriškai. „Aš į praktikas ėjau ir savanoriškai, ne tik pagal tai, kas buvo privaloma universitete. Vasaros metu suderinau darbą, praktikas bei pramogas. Taigi reikia, kad žmogus ir pats ieškotų galimybių, kaip gauti papildomų žinių, įgūdžių bei praktikos. Tokios savybės, manau, yra labai svarbios“, – apie tai, koks žmogus turėtų rinktis SGD terminalų inžinerijos studijas, sako Aldas.

Studijų programa sužavėjo dėl pasitempusių grupiokų Daugiau nei prieš 8 metus KU dar nebuvo SGD terminalų inžinerijos studijų programos, bet M.Ambrozaitis bandė pasukti panašia kryptimi – pradėjo studijuoti chemijos inžinerijos bakalauro studijas. Vis dėlto jis prisipažįsta – studijų pasirinkimas privertė ir padvejoti, mat iš pradžių jis norėjo rinktis mediciną. Tačiau netrukus rado aukso viduriuką: „Mokiausi tuos mokslus, kurie leido studijuoti ir ten, ir ten. Chemija man visada sekėsi, todėl nusprendžiau studijuoti Klaipėdos universitete.“

Pasiteiravus, kas studijų programoje labiausiai įsiminė, Martynas pateikia kiek neįprastą atsakymą. Pasirodo, jam patiko tai, kad programoje nebuvo daug studentų ir visi, kaip sako vyras, buvo stiprūs ir nuolatos pasitempę. „Studijų metu visada turėjau gerą kolektyvą. Kartu su jais gilinau pagrindines ir inžinieriui reikalingas technines žinias. Vėliau dalį jų pritaikiau praktikoje“, – tikina jis.
 

Po praktikos suprato pasirinkęs teisingą kryptį

Tiek Martynas, tiek jo grupiokai studijų metu įgytas žinias pritaikė Mažeikiuose esančioje naftos perdirbimo gamykloje „Orlen Lietuva“. Nors praktikos vietą buvo galima pasirinkti savarankiškai, universiteto buvo pasiūlyta vykti būtent čia – ši įmonė leido gyvai susipažinti su tuo, ką išmokė teorija. „Visa grupė sutiko ir mes praktikavomės Mažeikiuose. Dirbome kartu su specialistais, inžinieriais. Ten pamačiau, ką iš tiesų daro inžinierius ir kokias kompetencijas jis turi. Likau sužavėtas. Tada supratau, kad pasirinkau teisingą kryptį. Sužavėjo ir tai, kiek jie žino, kaip supranta ir sprendžia iškilusius klausimus“, – prisiminęs praktiką pasakoja Martynas.

Jėgas išbandė ne vienoje įmonėje

Baigus studijas, M.Ambrozaitis įsidarbino vienoje iš naftos gavybos kompanijų, kurioje pradirbo vienerius metus. Per pirmąjį pusmetį jis pastebėjo, kad būtent šioje įmonėje profesinis kelias nesitęs.

„Dirbau naftos gavybos operatoriumi. Ten buvo mažai automatizuotų procesų, darbas labai monotoniškas ir gal kiek nuobodus. Po pirmo pusmečio pradėjau žiūrėti, kur savęs ieškoti kitur. Pamatęs darbo skelbimą SGD operatoriaus pareigybei užimti tuo metu dar statomame SGD terminale, nesudvejojau kandidatuoti. Jei nesumeluosiu, tuo metu buvo atrinkta ir įdarbinta 20 specialistų į šią pareigybę, tarp jų buvau ir aš. Vėliau, vykstant organizaciniams pokyčiams, mano pareigybės keitėsi, tad nuo operatoriaus perėjau iki dabar esamų pareigų – SGD terminalo eksploatacijos vadovo pavaduotojo“, – pasakoja Martynas. M.Ambrozaitis iki šiol džiaugiasi dirbdamas profesionalų komandoje: „Galima sakyti, kad nuolatos dirbi ir tobulėji. Gera būti komandos dalimi, kuri yra smalsi, profesionali ir siekia tik pačių geriausių rezultatų.“

Būtinas techninis išsilavinimas

Su specialia įranga dirbantis Martynas sako, kad SGD terminalo inžineriją norintis išmanyti žmogus turi turėti techninį išsilavinimą.

„Turi būti ir vidinis nusiteikimas, jei nori pasiekti gerą rezultatą. Jei tiesiog ateini į darbą praleisti dieną, gali būti sudėtinga“, – sako jis. Visgi jis prideda, kad SGD terminalo inžinerija tikrai patraukli studijų programa, tad ją norinčius studijuoti ragina nedvejoti.