Bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN), „Akmenės cementas“ ir „Orlen Lietuva“ pasirašė ketinimų protokolus dėl  bendros galimybių studijos įvertinti suskystinto anglies dvideginio (CO2) sugaudymo ir saugojimo technologijos potencialą ir galimybes pramonės įmonėms šalyje. Atliekant galimybių studiją bus analizuojamos galimybės sumažinti į atmosferą išmetamas emisijas pasinaudojant visa anglies dvideginio sutvarkymo vertės grandinės koncepcija Lietuvoje ir šio sprendinio pritaikomumas įmonėms, kurių veiklos procesuose neišvengiama išmetami dideli šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiai.

Ketinimų protokolą pasirašiusios įmonės sutarė, kad bendradarbiaus rengiant studiją, kuri vertins galimybes įmonių veikloje mažinti CO2 emisijas į atmosferą renkant ir skystinant CO2 bei transportuojant jį pritaikytais laivais į nuolatinio saugojimo vietą Europoje. Bus vertinamas šių sprendinių ekonominis atsiperkamumas, o sutarus gali būti įgyvendinamas ir bandomasis projektas.

Galimybių studija prisidės prie 2021 m. KN, „Larvik shipping“ (LS) ir „Mitsui O.S.K.“ Lines Ltd. (MOL) pradėtos analizės dėl CO2 projekto, kuris galėtų būti įgyvendintas pasitelkus esamą KN infrastruktūrą Klaipėdoje. KN su tarptautiniais partneriais atliekamos studijos metu gautos įžvalgos sudomino bendroves „Orlen Lietuva“ ir „Akmenės cementas“, kurios aktyviai ieško sprendimų mažinti į aplinką išmetamus ŠESD kiekius. 2021 m. „Orlen Lietuva“ ŠESD išmetimai siekė 1,5 mln. tonų, „Akmenės cemento“ atitinkamai 997 tūkst. tonų. Abi bendrovės patenka tarp daugiausiai ŠESD išmetančių įmonių Lietuvoje.

Analizuojant CO2 vertės grandinę Lietuvoje, KN prisideda savo sukauptomis žiniomis ir kompetencijomis, įgytomis statant ir eksploatuojant jūrinius naftos produktų krovos bei SGD terminalus Klaipėdoje, įvertinant, kokią funkciją ši infrastruktūra galėtų atlikti anglies dvideginio surinkimo, transportavimo ir saugojimo (angl. carbon capture and storage – CCS) vertės grandinėje.

„Perėjimas prie klimatui neutralios veiklos yra tikras iššūkis sunkiosios pramonėms įmonėms, kurioms gamyboje iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir greitai sumažinti emisijas yra sudėtingas ir kompleksinis, daug laiko ir investicijų reikalaujantis procesas. Anglies dvideginio sugaudymas ir saugojimas specialiai tam tikslui įrengtose vietose yra vienas realiausių alternatyvių dekarbonizacijos sprendimų, kuomet iš principo CO2 yra grąžinamas ten, iš kur buvo išgautas. KN būdama logistikos sektoriaus įmonė yra sukaupusi reikalingų kompetencijų transportuoti ir saugoti atskiras energijos rūšis. Atitinkamai matome, kad galėtume tapti ir suskystinto CO2 eksportuotoja bei visos vertės grandinės dalimi, taip prisidedant prie ES keliamų įpareigojimų šalims mažinti išmetamų emisijų kiekius ir siekti nulinių emisijų iki 2050 metų, o verslams tvariai prisitaikyti prie šio pokyčio“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.

„Esame viena iš stambiausių pramonės įmonių Lietuvoje ir aplinkosaugai, kuri yra prioritetinė bendrovės veiklos sritis, skiriame itin daug dėmesio. Siekiant sumažinti gamybos poveikį aplinkai  per pastarąjį dešimtmetį investicijoms į įrengimų modernizaciją bei naujų technologijų diegimą buvo skirta 115 mln. eurų. Įgyvendinti projektai bendrovei leido sumažinti iškastinio kuro (akmens anglies) sunaudojimą ir atitinkamai sumažinti ŠESD kiekį, bei padidinti alternatyvaus kuro deginimo pajėgumus. Tačiau ŠESD išmetimų mažinimas pakeičiant iškastinį kurą alternatyviu yra tik viena iš kompleksinių priemonių mažinti ŠESD kiekį, kadangi cemento pramonėje ŠESD išmetimai susidaro ne tik deginant iškastinį kurą, bet ir kalkakmenio, kuri yra pagrindinė cemento žaliava, skilimo metu. Dėl to anglies dvideginio sugaudymas ir saugojimas būtų vienas iš pažangiausių technologinių sprendimų, kuris galėtų reikšmingai prisidėti prie cemento pramonės dekarbonizacijos“, – sako „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.

„Klimato kaita keičia ir verslo lyderių prioritetus. Žengiant visiškos dekarbonizacijos keliu, pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą (ang. MoU) su verslo subjektais, kuriems taip pat aktualus CO2 emisijų mažinimo klausimas bei kurie savo veikloje planuoja anglies dvideginio skystinimo/laikymo/perkrovimo paslaugos teikimą, – teigė „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Michal Rudnicki. – Tikime, jog ši partnerystė padės įgyventi ORLEN2030 strategijoje numatytą tikslą iki šio dešimtmečio pabaigos sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį 20 procentų, o iki 2050 metų pasiekti nulines CO2 emisijas.“

Pasaulyje CCS yra reikšmingai prie tvarios energetikos ateities prisidedantis technologinis sprendinys. Europoje šiuo metu yra vykdomi keli CCS projektai su aiškiu įsipareigojimu sukurti aplinkai ir ekonomikai naudingą išmetamųjų teršalų sugaudymo sprendimą toms pramonės šakoms, kurias sunkiau dekarbonizuoti. Europoje tokios šalys kaip Norvegija, Belgija, Olandija lyderiauja CCS srityje. Šių šalių projektai remiami ES struktūriniais fondais (EU Innovation fund, CEF), ir pačių valstybių išreikšta politine valia.

Europos žaliojo kurso kontekste CCS vertinamas kaip itin reikšmingas siekiant nulinės emisijos ekonomikos tikslo iki 2050 metų. Siekiant klimato neutralumo tikslų, ES prioritetas skiriamas skatinti energetinį efektyvumą ir atsinaujinančios energetikos plėtrą. Tačiau kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, cemento gamybos procesuose, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra sunkiai sumažinamas, tad CCS čia bus vienintelė galimybė sumažinti ŠESD išmetimus. Tuo tarpu kitose energijai imliose srityse šis sprendinys užtikrins, kad pereinamuoju energetikos laikotarpiu ŠESD kiekis sumažėtų už prieinamą kainą.

KN, „Akmenės cementas“ ir „Orlen Lietuva“ planuoja galimybių studiją atlikti per vienerius metus.