Per paskutinius kelerius metus tikrą vidaus vandens kelių atgimimą kurianti akcinė bendrovė vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) imasi tolimesnių reikalingų bei ambicingų projektų. Vienas jų – Lietuvoje sukurti elektrinį vidaus vandens laivyną. Įgyvendinus šią viziją, Lietuva reikšmingai prisidėtų prie Europos Sąjungos iškelto Žaliojo kurso tikslo iki 2030- ųjų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55%, o iki 2050-ųjų pasiekti nulines emisijas.

„Vandens kelias Nemuno upe turi dideles plėtros perspektyvas. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, krovinių kiekis Nemunu tik didės, tikimasi vandens keliais perimti 10 proc. visų krovinių srauto“, – sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.


Žalioji krovininė laivyba Lietuvoje

Šį pavasarį Vidaus vandens kelių direkcijos su Europos investiciniu banku (EIB) pasirašytas susitarimas dėl žaliosios krovininės laivybos Lietuvos vidaus vandenyse plėtros įgauna pagreitį. EIB užsakymu Nyderlandų konsultacinių bendrovių atliekama projekto galimybių studija jau įpusėjusi. Studija nagrinėja nulinės taršos elektrinių laivų kroviniams gabenti statybų finansavimo galimybes. Taip pat analizuojamos visos reikiamos infrastruktūros Lietuvos vidaus vandenyse sukūrimo finansavimo galimybės.

Pasirašius šią sutartį žengiamas itin reikšmingas žingsnis, padėsiantis įgyvendinti Vidaus vandens kelių direkcijos projektą – pastatyti elektrinį baržos stūmiką. Praėjusiais metais Lietuvos jūrinio klasterio partneriai sukūrė inovatyvų elektrinio baržų stūmiko projektą – jis visą savo maršrutą nuo Kauno iki Klaipėdos nuplauktų naudodamas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių. Projektą kūrė AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausančios UAB „Western Baltic Engineering“ inžinierių komanda. Taip pat įsitraukė ir kompanija „Bega“, besispecializuojanti krovos srityje. Žaliojo koridoriaus atsiradimas ir transporto inovacijų jungtys užtikrintų, kad Nemunu į Klaipėdą atkeliavę kroviniai ar kroviniai, kurie iš Klaipėdos uosto keliautų vidaus vandenimis gilyn į Lietuvą, judėtų ir būtų perkraunami tvariu būdu.

„Žaliojo transporto koridoriaus kūrimas neabejotinai yra ir stiprus paskatinimas mūsų įmonėms veikti. Įsiliejimas į šiuos procesus naudingas ne tik verslui, bet ir platesne prasme, nes atsirandant būdams, kaip krovinius gabenti ir paskirstyti „žaliau“ bei efektyviau, auginamas viso Klaipėdos uosto konkurencingumas. Jis apimtų ir naujas geografines dimensijas – išplėtojus žaliąjį transporto koridorių, mūsų uostas galėtų aptarnauti ir dalį pietų Lenkijos“, – kalbėjo Lietuvos jūrinio klasterio veiklą koordinuojančio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas. Direkcijos duomenimis, krovinių vežėjų susidomėjimas vandens transportu auga, nes transportuojant nestandartinių gabaritų, labai sunkius ar birius krovinius įvertinama didžiulė ekonominė nauda. Lyginant su krovinio automobilio keliamąja galia – dabar viena barža gali pakeisti 50 vilkikų. Naujasis elektrinis stūmikas pakeistų net iki 90 vilkikų ir reikšmingai sumažintų poveikį aplinkai.

„Šis stūmikas vienintelis pasaulyje, galintis stumti iki 2000 tonų pakrautą baržą ir vienu pakrovimu plaukti net 250 km. Iki šiol tokio laivo nepavyko sukurti niekam. Vilkikas krovinius Nemunu plukdytų visiškai žaliai ir pakeistų tūkstančius sunkvežimių, apkraunančių magistralę Kaunas–Klaipėda–Kaunas, bei sumažintų sunkiasvorio transporto išmetamą CO2 kiekį. Įgyvendinę šį projektą, būtume vieni pirmųjų pasaulyje, turintys elektrinį vidaus vandenų laivyną“, – pasakojo VVKD direktorius Vladimiras Vinokurovas.


Tvarūs = konkurencingi

EIB studijos rengėjų komanda lankėsi Lietuvoje ir susitiko su didžiausiomis Kauno ir Klaipėdos kompanijomis – „Kesko Senukai Lithuania“ UAB, Kauno grūdai AB, „Linas Agro“ AB, „Imlitex Holdings“ UAB, „Volfas Engelman“ AB, „Arijus“ UAB, „Bega“ UAB, „Širmulis“ UAB, „Cosmica“ UAB, „LINĖJA transport“ UAB. Studijos rengėjai jau baigia analizuoti galimus krovinių kiekius atsižvelgiant į statistikos duomenis ir surinktą informaciją iš vykusių susitikimų su bendrovėmis. Taip pat, pasitelkus EIB ir konsultantų iš Nyderlandų patirtį, ruošiama informacija apie projekto rizikas ir jų sprendimo būdus. Studiją planuojama užbaigti iki šių metų gruodžio mėn.


Pasak V. Vinokurovo, investicijos į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidės prie nacionalinio transporto anglies dioksido pėdsako mažinimo. „Visos Lietuvos įmonės, ypač valstybinės, turi laikytis žaliojo kurso ir siekti tvarios ekonomikos ne tik pasiekus galutinį rezultatą, bet ir visose tarpinėse grandyse. Iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeitus elektriniais stūmikais, logistikos grandinės taps tvaresnės, o pažangūs sprendimai integruojami į vieną logistikos grandinę duos maksimalią naudą“, – sako V.Vinokurovas.


VDU tyrimas atskleidė krovininio vandens transporto potencialą

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad išvystytas vandens kelių transportas padėtų reikšmingai mažinti spūstis keliuose ir mažintų avarijų rizikas. Be to prisidėtų mažinant krovininių automobilių išmetamą CO2 kiekį, kuris Lietuvoje sudaro net 45 proc. viso išmetamo CO2 kiekio.

Pasak V. Vinokurovo, investicijos į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidės prie nacionalinio transporto anglies dioksido pėdsako mažinimo. „Visos Lietuvos įmonės, ypač valstybinės, turi laikytis žaliojo kurso ir siekti tvarios ekonomikos ne tik pasiekus galutinį rezultatą, bet ir visose tarpinėse grandyse. Iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeitus elektriniais stūmikais, logistikos grandinės taps tvaresnės, o pažangūs sprendimai integruojami į vieną logistikos grandinę duos maksimalią naudą“, – sako V.Vinokurovas. VDU tyrimas atskleidė krovininio vandens transporto potencialą Vytauto didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad išvystytas vandens kelių transportas padėtų reikšmingai mažinti spūstis keliuose ir mažintų avarijų rizikas. Be to prisidėtų mažinant krovininių automobilių išmetamą CO2 kiekį, kuris Lietuvoje sudaro net 45 proc. viso išmetamo CO2 kiekio.Universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad vidaus vandenų laivyba iš kelių transporto galėtų perimti apie 5 proc. viso šalies vidaus krovinių srauto. Statistikos duomenimis, šiuo metu krovinių pervežimas vandens keliais sudaro vos 1 proc. visų pervežimų, tuo tarpu, geležinkeliais – 33 proc., autotransportu – 66 proc.

VVKD manymu, vidaus vandens laivyba gali perimti 10 proc. viso šalies vidaus krovinių srauto. „Mes turime tam tinkamas gamtines sąlygas, aktyviai dirbame plėtodami infrastruktūrą ir kurdami laivyną. Esame sudarę preliminarius susitarimus su potencialiais krovinių vežėjais – tad susidomėjimas komerciniu krovinių pervežimu vidaus vandenimis auga“, – pažymi direkcijos vadovas V. Vinokurovas.